| | Šiais metais Didij emaii Kalvarijos Šv. M. Marijos Apsilankymo atlaid ivakarse, t. y. liepos 1 d., pradti atlaidus Pan kaln, esant netoli emaii Kalvarijos, rinkosi katalikikas Teli vyskupijos jaunimas. ia nuo 10 val. vyko Teli vyskupijos jaunimo diena. Pan kalne jaunimas klaussi Vilniaus arkivyskupijos eimos centro vadov katechezs, diskutavo grupse apie pagrindines vertybes mogaus gyvenime ir eimos svarb bei viet ugdant kiekvien asmen ir atrandant savj paaukim. Po katechezs Teli vyskupas J. Boruta aukojo v. Miias. Jis pasveikino gausiai i vairi vyskupijos parapij susirinkus jaunim, taip pat didel 80 jaunuoli grup i Panevio vyskupijos. Homilijoje ganytojas primin jaunimui, jog btent eima yra Evangelijos skelbimo ir gyvenimo ja privilegijuota vieta. Tad tikjimas turi bti perduodamas eimoje, kur jaunas mogus pirmiausiai gauna tikjimo pagrindus ir gali isiskleisti ir kaip visavert asmenyb, ir kaip krikionis – veiklus Banyios narys. Vyskupas akcentavo, jog dvasikai ir fizikai sveika eima – tai ta vieta, kur imokstama melstis. Po v. Mii didiul jaunimo grup psiomis pajudjo emaii Kalvarijos link. Piligriminje kelionje jie buvo kvieiami igyventi kelions kartu su Jzumi ir savo bendraamiais diaugsm.
Atlaidai pradti ikilmingais miparais bazilikoje ir Šv. Sakramento adoracija. Mipar metu Teli vyskupas J. Boruta SJ kreipsi susirinkusius jaunus mones bei visus tikiniuosius primindamas, jog susitikimas su eucharistiniu Jzumi yra viso krikionikojo gyvenimo centras bei pagrindas. Po mipar, kuriuos giedojo Klaipdos grigalikojo choralo giedotojai, aplink Bazilik jo eucharistin procesija. Vakare, jau temstant, jaunimas ijo Kryiaus kelio kalnus, kur giedodamas Kalvarij kaln giesmes, apmst Kristaus kani ir mirt, klaussi diakon sakom pamoksl. Sugrusius i Kryiaus kelio juos pasveikino Teli ganytojas. Ilyddamas jaunus mones namus vyskupas juos palaimino didij Kryiaus relikvija.
Liepos 2-oji – pirmoji atlaid diena buvo skirta maldoms u parapijas. T dien emaii Kalvarijos ventov rinkosi Teli ir Plungs dekanatotikintieji. Ikilmingas 12 val. v. Miias tiesiogiai i bazilikos transliavo Lietuvos televizija ir Marijos radijas. Ikilmingai v. Mii liturgijai vadovavo Teli vyskupas J. Boruta SJ. Šv. Miias koncelebravo nemaas brys kunig i Teli ir Plungs dekanat. Šv. Mii metu giedojo Plungs parapijos banytinis didysis sumos choras. Kartu meldsi ir per v. Miias homilij pasak i Vilniaus atvyks Lietuvos vyskup konferencijos generalinis sekretorius mons. dr. Gintaras Gruas. Pamokslininkas, be kita ko, sak: „Kaip Marija per apreikimo malon tapo Kristaus besilaukiania Motina, savyje neiojania pasaulio Iganytoj, taip ir mes Krikto sakramentu tampame ne tik Kristaus vaikais, bet ir savyje neame Krist, su kuriuo turime progos vienytis malda, ypa Eucharistijoje. Kaip Marija nelaik Kristaus tik sau, taip ir mes turime juo dalytis su pasauliu, pirmiausiai tarnaudami savo artimui. Šiandien emaii Kalvarijos atlaiduose minime parapij dien, todl svarbu pasakyti, kad parapijos yra ms nam Banyi, ms eim susibrimas. Stiprios parapijos, kai jos kils i stipri eim, bus ms tautos Magnificat – Dievo lovinimo giesm“. Baigdamas jis ragino Marijos pavyzdiu priimti Jz savo irdis. Po ikilming v. Mii gausus maldinink brys, giedodamas Kalvarijos kaln giesmes ir vadovaujamas Teli ganytojo, neanio didij Kryiaus relikvij, ijo apmstyti Kristaus kani ir jo begalin meil monms.
Liepos 3-ij – antrj atlaid dien – melstasi u emdirbius. Ši atlaid diena buvo skirta Akmens dekanato tikintiesiems. 11 val., prie pagrindines 12 val. v. Miias, emaii Kalvarijos vidurins mokyklos akt salje Kaiiadori vyskupijos eimos centras sureng eimoms skirt katechez „Šeima – pirmutin ir pagrindin tikjimo perteikja”. Katechezje buvo kalbama apie tai, kad krikionikoji eima Santuokos ir tv bei vaik Krikto sakramento dka yra „nam Banyia“ ir ios misijos dalinink. Kaip vaik gimdytoja, ji tampa pirmutine ir pagrindine institucija, kuriai patikta uduotis perteikti jiems iganingj Dievo slpin. Tvai savo vaikams yra pirmutiniai savo ipastamo tikjimo skelbjai.
Pagrindini v. Mii koncelebracijai vadovavo Kaiiadori vyskupas J. Matulaitis, kuris pasak ir homilij. Šv. Mii pradioje sveikinimo od visiems susirinkusiems maldininkams bei Marijos radijo klausytojams tar Teli vyskupijos ganytojas dr. J. Boruta SJ. Šv. Mii metu giedojo Akmens banytinis didysis sumos choras. Per pamoksl Kaiiadori vyskupijos ganytojas kalbjo apie eimos institucijos svarb Banyioje ir visuomenje. „Banyia per vis savo gyvasties istorij puoseljo ir globojo eim. Ji nuoirdiai ir rpestingai saugojo eimos vertybes, tokias kaip sutuoktini itikimyb, j tarpusavio meil ir pagalba, vaik krikionikas aukljimas – ugdymas. Visomis manomomis priemonmis Banyia siek ir siekia isaugoti eim stabilum – nesuardomum“, – sak vysk. J. Matulaitis. Jis taip pat paliet ir kit svarbi tem – emdirbi paaukim ir j triso prasm. Po 12 val. v. Mii gausus maldinink brys, nepabgs dideli kari, kartu su vyskupais ir kunigais giedodamas Kalvarijos kaln giesmes, patrauk emaii Kalvarijos Kryiaus keli.
Liepos 4 d. tikintieji meldsi u tikybos mokytojus ir katechetus. T dien emaii Kalvarij rinkosi visos vyskupijos katechetai ir tikybos mokytojai. emaii Kalvarijos kultros centre vyko tai dienai skirti renginiai. Susirinkusius tikybos mokytojus pasveikino Teli ganytojas J. Boruta SJ ir sveias i Marijampols, Vilkavikio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Katechetams konferencij skait Vilkavikio vyskupo generalvikaras mons. teol. dr. Arnas Ponikaitis. emaii Kalvarijos vidurinje mokykloje, kaip ir kiekvien atlaid dien, vyko eimoms skirta katechez. Konferencij tema „Triasmenis Dievas“ skait Vilkavikio vyskupijos kunigas Arnas Simonaitis. Pagrindinms v. Miioms vadovavo Vilkavikio vyskupas Rimantas Norvila, v. Mii metu giedojo Kaltann parapijos didysis sumos choras. Gausiai susirinkusiems maldininkams sveikinimo od tar Teli ganytojas J. Boruta SJ, homilij pasak Vilkavikio vyskupas Rimantas Norvila. Jis kviet visus tikiniuosius nuoirdia malda lydti tikybos mokytojus, katechetus. Ganytojas sak: „Jiems labai reikia ms maldos, taip pat solidarumo, supratimo, tiesiog palaikymo, susiduriant su nelengvais sekuliariais ikiais. J darbas sudtingas, sunkus, reikalaujantis daug kantrybs, ne visada greitai atneantis laukiam rezultat, sjant prastoje, akmeningoje dirvoje“.
Liepos 5 d. melstasi u kunigus, v. Mii patarnautojus, prayta paaukim kunigyst. Ši diena taip pat buvo skirta Taurags dekanato tikintiesiems. Šeimoms vyko katechez „Jzus Kristus – krikionikojo tikjimo erdis ir sintez“, kuri pareng Panevio vyskupijos eimos centras.
Pagrindini. v. Mii liturgijai, kurios metu giedojo Taurags banytinis didysis sumos choras, vadovavo Panevio vyskupas Jonas Kauneckas, gausiai susirinkusiems maldininkams pasaks ir homilij. Šv. Miias koncelebravo Teli ganytojas Jonas Boruta SJ ir gausus brys kunig ne tik i Teli, bet ir i kit vyskupij. Panevio ganytojas kalbjo apie maldos svarb kiekvieno krikionio gyvenime ir kviet beslygikai pasitikti Dievu ir Šv. M. Marijos utarimu pas Diev. Vyskupas primin pamaldumo Dievo Motinai Marijai svarb ir reikm. Vyskupas sak, jog btent malda esame stiprs ir galingi. Pamokslininkas primin popieiaus Jono Pauliaus II odius: „Tas, kuris atmeta roin, meldiasi blogai arba i viso nesimeldia“. „Lietuvos gelbtojai yra besimeldiantieji mons, nes tik tas mogus, kuris remiasi Marija, nea permainas tautai ir pasauliui“, – baigdamas sak Panevio vyskupas. Po ikilming v. Mii vyskupai, kunigai ir gausus maldinink brys, nebijodami besitsiani didiuli kari, ijo Kryiaus keli, kad dar kart apmstyt Kristaus kanios ir mirties prasm.
Liepos 6 d. maldininkai buvo kvieiami melstis u Tvyn Lietuv, jos ateit ir Lietuvos eimas. Katechez tema „Liaudikas pamaldumas“ pareng ir susirinkusiems tikintiesiems ved Šiauli vyskupijos eimos centro atstovai. Pagrindini tos dienos v. Mii ikilmingai liturgijai vadovavo vyskupas emeritas Juozas Preikas, v. Mii metu giedojo Klaipdos v. Kazimiero parapijos didysis sumos choras. Per pamoksl vysk. J. Preikas sak: „Šiandien Didiuosius emaii Kalvarijos atlaidus sipina ir tautin vent. Susipina religiniai ir tautiniai motyvai. Šiandien kvieiu melstis u ms Tvyn”. Ganytojas kviet melsti stebuklo – isivadavimo i dvasins vergijos, kurios simptomai pasireikia susvetimjimu, gyvybs nebranginimu, vienybs stygiumi. Vyskupas primin tikintiesiems v. apatalo Pauliaus odius: „Kristus mus ivadavo, tad bkime laisvi. Stovkime tvirtai ir nesiduokime vl kinkomi vergysts jung”. Baigdamas ganytojas pabr, kad pagrindin Banyios ir tautos lstel – eima, o kokia eima, tokia ir visuomen. Po ikilming v. Mii didelis maldinink brys, vadovaujamas prel. J. Šiurio, ijo Kalvarijos Kryiaus kelio kalnus, o kiti pasiliko bazilikoje, kur kartu su vyskupu J. Preiku, apmstydami Kristaus kani, meldsi u tvyn Lietuv.
Didij emaii Kalvarijos atlaid 8 ir 9 d. buvos skirtos maldoms u eimas, maldoje vienijantis su tuo paiu metu Valensijoje i viso pasaulio susirinkusiomis eimomis, atvykusiomis susitikti ir kartu pasimelsti su popieiumi Benediktu XVI.
Liepos 7 d. melstasi u Caritas ir visas katalikiksias organizacijas.
Liepos 8 d. tikintieji buvo kvieiami melstis u eimas ir j ateit. T dien emaii Kalvarijos ventov rinkosi tikintieji i Maeiki dekanato.
Šeimoms skirt katechez „Sakramentai – ypatingi tikjimo perteikimo momentai“ pareng Teli vyskupijos eimos centras. Pagrindinms v. Miioms vadovavo Liepojos vyskupas Vilhelmas Lapelis OP. Šv. Mii metu giedojo Maeiki v. Prancikaus parapijos sumos choras. Sakydamas homilij, Liepojos ganytojas kalbjo: „Dvasios vienybje esame kartu su visais, susirinkusiais Valensijoje. Esame vienos eimos – v. Juozapo, Šv. M. Marijos ir Jzaus nariai. Ši ventoji eima yra pavyzdys visoms eimoms“. Homilijoje sveias akcentavo gyvybs vert. Jis primin, kad kiekvienas vaikas, gimstantis eimoje, yra Dievo dovana. T dovan reikia priimti su derama pagarba ir diaugsmu. Vyskupas kviet eimas gyventi meilje ir santarvje, kad jose augantys vaikai, apsupti tv meils ir maldos, augt ir brst tikromis asmenybmis ir visaveriais monmis.
Antrj mald u eimas dien emaii Kalvarijos ventov rinkosi Klaipdos dekanato tikintieji. Katechezes „Sekmadienis. Eucharistija“ ir „Šv. M. Marija“ ved Vilniaus arkivyskupijos eimos centras. T dien pagrindinms v. Miioms, kuriose giedojo jungtinis Teli katedros choras, Gargd, Palangos ir Klaipdos Taikos Karaliens banytiniai chorai, vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bakis. Per pamoksl kardinolas kalbjo apie motinysts ir eimos paaukim. „Koks be galo didelis, graus ir atsakingas yra motinos paaukimas. Priimti nauj gyvyb ir j paruoti gyvenimui, ugdyti nauj, atsaking ir drauge laisv mog. Šeima yra pagrindin tikjimo perdavimo vieta. Tik tvai, gyvenantys tikjimu, yra pajgs j perduoti savo vaikams“, – sak kardinolas. Toliau kardinolas sak: „Brangios eimos, atverkime savo duris Jzui. Nepamirkite pakviesti savo tarp Jzaus“. Baigdamas Vilniaus ganytojas kviet tikiniuosius su nuoirdia meile ir pasitikjimu pavesti Dievo Motinai ms krato eimas.
Po ikilming v. Mii ir vien, ir antr dien tikintieji, vadovaujami vyskup, jo Kryiaus keli, apmstydami Kristaus kani, klausydamiesi Kalvarijos kaln Kryiaus kelyje sakom pamoksl.
Liepos 10 dien ventovje buvo meldiamasi u lietuvius, gyvenanius usienyje. Ši diena skirta Skuodo dekanato tikintiesiems. Pagrindinms 12 val. v. Miioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkeviius SJ. Šv. Mii metu giedojo Skuodo parapijos banytinis sumos choras. Šv. Mii pradioje sveikinimo od tar Teli vyskupas J. Boruta SJ, o homilij susirinkusiems tikintiesiems pasak arkivyskupas. Savo homilijos pradioje jis primin, jog Lietuva yra igyvenusi tris dideles emigrant bangas: XX a. pradioje, to paties amiaus viduryje ir 1990–2006 m. usien vykstani emigrant. Prie j pamokslininkas priskyr ir ne savo noru i Lietuvos ivetus tremtinius, kurie Antrojo pasaulinio karo metais ir pokaryje buvo itremti Sibir. Ganytojas kalbjo ir apie emigracijos prieastis. Jis primin Šv. Rate uraytus atvejus, kada mons su savo eimomis turdavo pasitraukti i savo gimtojo krato: Abraomo ijimas i savo ems, v. Šeimos pasitraukimas Egipt. Arkivyskupas aikiai vardijo, jog pasitraukim nulemia darbo ir tinkamo atlygio stoka, nusivylimas valdia ir esama tvarka valstybje, saugumo trkumas, asmeniniai sunkumai. Arkivyskupas kalbjo ir apie prioritetus kiekvieno mogaus, kiekvieno lietuvio gyvenime. Ganytojo teigimu, jie turi bti tokie: eima, gimtoji alis, paproiai, kalba. Dideli ir svar vaidmen mogaus smoningumui turi tikjimas: jis padeda mogui nusistatyti tikrj vertybi skal. Baigdamas ekscelencija ragino tikiniuosius bti atsakingus u savo maitintoj tv em. Kviet melstis u Lietuvos eimas, pavedant jas Dievo Motinos Marijos globai, kad jose augt smoningi lietuviai, geri katalikai ir tikri savo tautos patriotai.
Po v. Mii tikintieji, vadovaujami vyskup, giedodami emaii Kalvarijos kaln giesmes ijo emaii Kalvarijos Kryiaus keli.
Liepos 11 d. pagrindinms v. Miioms vadovavo Vilkavikio vyskupas emeritas Juozas emaitis MIC. T dien ventovje melstasi u motinas, kartu i diena buvo skirta Šiluts dekanato tikintiesiems. Sumos metu giedojo Švknos parapijos banytinis choras. Sakydamas homilij, vyskupas J. emaitis MIC susirinkusiems tikintiesiems kalbjo apie motinos paaukim, jo kilnum ir svarb. Vyskupas primin, jog motinoms labai svarbu gyventi nuolatin maldos gyvenim bei savo ir savo vaik gyvenimus pavesti motin Motinos – Šv. M. Marijos globai. Ugdant jaunj kart, btini malda ir pavyzdys, tas darbas eimoje paliekamas tvams, pirmiausiai motinoms. Visus maldininkus vyskupas kviet melstis praant taip reikaling Lietuvos eimoms Dievo maloni. Kryiaus kelyje maldininkams lauke vadovavo Teli vyskupas J. Boruta SJ, viduje – vyskupas J. emaitis MIC.
Paskutin atlaid diena buvo skirta maldoms u emaii Kalvarijos parapij. 10 val. Teli vyskupas J. Boruta SJ aukojo v. Miias, kuri metu 37 emaii Kalvarijos parapijos jaunuoliams ir jaunuolms suteik Sutvirtinimo sakrament. Teli ganytojas vadovavo ir pagrindinms v. Miioms, per jas giedojo emaii Kalvarijos banytinis sumos choras. Sakydamas pamoksl, vyskupas pabr maldos u eimas ir parapijas svarb. Ragino melstis u tokias trapias bei netvirtas jaunas eimas. Kartu vyskupas pristat tikintiesiems Teli vyskupijos mariologinio kongreso program. Kongresas prasids liepos 23 d. Šiluts dekanate ir baigsis spalio 8 d. stebuklingojo emaii Kalvarijos Šv. M. Marijos su Kdikiu paveikslo vainikavimu popieiaus Benedikto XVI palaimintomis karnomis, jam bus suteiktas Krikionikj Šeim Karaliens titulas. Po Kryiaus kelio kaln procesijos vyskupo ir tikinij akivaizdoje buvo prisaikdintas naujasis emaii Kalvarijos bazilikos rektorius kun. mgr. Jonas Aas. Atsisveikindamas Teli ganytojas visus tikiniuosius kviet aktyviai dalyvauti vyskupijos mariologiniame kongrese, kurio metu bus rengiamasi dideliam ir svarbiam vykiui – paveikslo, svarbaus ne tik Teli vyskupijai, bet ir visai Katalik Banyiai Lietuvoje, vainikavimui.
„Banyios inios“
katalikai.lt
|
pradi
vir
